Svogūninės gėlės rudenį: ką ir kada sodinti Estijoje

Rudeninis svogūninių gėlių sodinimas — patikimiausias darbas sode: būsimas žiedas svogūne jau yra, jums tereikia neapsirikti dėl laiko ir gylio. Toliau — sodinimo terminai Estijos sąlygomis ir eilė, kuria svogūnai keliauja į žemę.

Kada sodinti

Bendras sodinimo laikotarpis — nuo rugsėjo iki lapkričio pradžios. Vadovautis verta ne kalendoriumi, o dirva: sodinama tada, kai dirvos temperatūra nukrenta žemiau +10 °C. Iki nuolatinių šalčių svogūnui reikia maždaug 2–3 savaičių šaknims išauginti — jei spėjote, žiemojimas bus sėkmingas.

Eilė pagal augalus:

• Narcizai — pirmieji, nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo pradžios. Įsišaknyti jiems dar reikia šiltos dirvos, be to, vienoje vietoje jie auga ilgiausiai.
• Tulpės ir hiacintai — nuo rugsėjo iki lapkričio. Jie mieliau šaknijasi vėsioje dirvoje, +5…+9 °C. Pasodinti per anksti, jie gali pradėti augti dar rudenį.
• Krokai, sniegės, žydrės ir kiti smulkūs svogūniniai — visą rugsėjį ir spalį, laikas nėra labai svarbus.
• Dekoratyviniai česnakai ir imperatoriškosios margutės — rugsėjį–spalį, kartu su tulpėmis.
• Žieminiai česnakai — kartu su tulpėmis: 2–3 savaitės prieš šalčius.

Trijų svogūnų taisyklė

Gylis matuojamas ne centimetrais, o pačiu svogūnu: virš jo turi likti žemės sluoksnis, lygus trims svogūno aukščiams. Praktiškai tai reiškia:

• Dideli svogūnai (tulpės, narcizai, hiacintai) — 10–15 cm gylyje, 10–15 cm atstumu
• Smulkūs (krokai, snieguolės, sniegės) — 5–7 cm gylyje, maždaug 5 cm atstumu

Lengvoje smėlingoje dirvoje sodinama šiek tiek giliau, sunkioje molingoje — šiek tiek sekliau. Per seklus sodinimas — pagrindinė priežastis, kodėl tulpės iššąla arba antraisiais metais susmulkėja.

Dirva ir drenažas

Svogūninės gėlės nepakenčia stovinčio vandens: šlapioje dirvoje jos ne iššąla, o supūva. Dirva turi būti puri, derlinga ir gerai praleidžianti vandenį. Jei žemė sunki, į duobutę įberkite smėlio ir purios žemės, labai drėgnose vietose įrenkite pakeltą lysvę.

Šviežio mėšlo po svogūnais nededama — jis sukelia puvinius. Rudenį tinka fosforo ir kalio turinčios trąšos: fosforas padeda šaknims, kalis didina atsparumą žiemai.

Penkių minučių schema

1. Perkaskite žemę kastuvo gyliu, išrinkite piktžolių šaknis
2. Įterpkite rudenines trąšas pagal normą ant pakuotės ir purendami sumaišykite su žeme
3. Padarykite reikiamo gylio duobutes, svogūną dėkite dugneliu žemyn, neįspausdami jo į dirvą
4. Užberkite žemėmis, lengvai prispauskite, palaistykite, jei dirva sausa
5. Po pirmųjų šalnų sodinius mulčiuokite — mulčias saugo nuo temperatūros svyravimų, o ne nuo šalčio

Dažniausios klaidos

• Tulpės pasodintos rugpjūtį. Šiltą rudenį jos pradeda augti ir nušąla.
• Pasodinta per sekliai. Svogūnas lieka įšalo ir temperatūros svyravimų zonoje.
• Pamiršti pelėnai. Tulpės ir krokai — mėgstamas pelėnų maistas; narcizų ir imperatoriškųjų margučių jie neliečia. Jei pelėnų yra, sodinkite į krepšelius arba pakaitomis su narcizais.
• Palaistyta ir palikta šlapioje dirvoje. Laistyti reikia tik tada, kai dirva sausa.

Svogūnai ir viskas sodinimui

Žieminių česnakų rasite tame pačiame skyriuje — svogūninės gėlės: veislės Germidour ir Messidrome sodinamos kartu su tulpėmis.