Rudeninės trąšos: kodėl rudenį be azoto

Rudenį augalui reikia kalio ir fosforo, o ne azoto. Kalis padeda ūgliams ir pumpurams pasiruošti žiemai, fosforas stiprina šaknis ir kitų metų žiedpumpurius, o azotas šiltą rudenį gali paskatinti naują augimą, kuris nebespės sumedėti. Estijoje rudeninės trąšos beriamos nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos, o pirmoji spalio pusė – paskutinis laikas, kai iš jų dar yra naudos.

Kodėl rudenį be azoto

Azotas – tai ūglių ir lapų augimo kuras. Duotas vasaros pabaigoje ar šiltą rudenį, jis pažadina pumpurus ir skatina minkštą prieaugį. Tokie ūgliai nespėja sumedėti ir žiemą apšąla pirmieji.

Atvirai pasakius: bandymai su medžiais ir krūmais rodo, kad po augimo pabaigos duotas azotas pats savaime žiemkentiškumo beveik nesumažina. Vis dėlto rudenį naudos iš jo nėra, o rizikos yra:

• Šiltas ruduo. Kol šilta, azotas gali sukelti antrą augimo bangą, ir vėlyvi ūgliai į žiemą išeina nepasiruošę
• Veja. Azotu tręšta veja būna vešli ir po sniegu lengviau suserga sniego pelėsiu. Britų sodininkystės draugija RHS tiesiai pataria vasaros pabaigoje ir rudenį vejai neduoti daug azoto, o naudoti rudenines vejų trąšas
• Išplovimas. Estijoje vegetacijos laikotarpis vidutiniškai baigiasi spalio pabaigoje. Azotą, kurio augalas nebepasisavina, išplauna rudens lietūs ir tirpsmo vanduo

Todėl rudeninėse trąšose azoto arba visai nėra, arba jo yra 3–5 %. Plantena MAX 3-8-20 turi 3 % amonio azoto – naujam augimui paskatinti to per mažai.

Kalis ir fosforas: ką jie veikia rudenį

Kalis – pagrindinis rudeninių trąšų maisto elementas. Jis reguliuoja ląstelių vandens režimą ir padeda subręsti ūgliams, medienai ir pumpurams. Trūkstant kalio, augalas žiemoja pastebimai prasčiau, o bandymuose kalio trąšos dažniau padėdavo nei ne. Tačiau daugiau nei norma nereiškia geriau: jei dirvoje kalio pakanka, papildomas kiekis žiemkentiškumo nepadidina, bet trukdo pasisavinti magnį.

Fosforo reikia šaknims ir kitų metų žiedpumpuriams. Dirvoje jis beveik nejuda: išbarstytas paviršiuje, lieka viršutiniame centimetre. Todėl rudeninės trąšos įterpiamos negiliai purenant, o į sodinimo duobę dedamos sumaišius su žemėmis.

Kaip perskaityti formulę ant pakuotės ir perskaičiuoti ją gramais, rasite straipsnyje „NPK ant trąšų maišo: ką reiškia trys skaičiai“.

Terminai Estijoje: spalis – paskutinis mėnuo

Geriausias laikas – nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos: ūgliai jau nebeauga, o šaknys dar dirba visu pajėgumu. Pirmoje spalio pusėje tręšti dar prasminga, jei ruduo šiltas ir dirva neatvėsusi. Atskaitos taškas – vegetacijos laikotarpio pabaiga: Estijoje vidutinė paros temperatūra pastoviai nukrenta žemiau +5 °C vidutiniškai apie spalio 28 d. Toliau šaknys dirba vis lėčiau, trąšos iki pavasario lieka dirvoje, o dalis jų išsiplauna.

Paprasta taisyklė: jei dieną dar būna apie +10 °C, medžiai dar su lapais, o dirva rytais neįšąla, – nevėlu. Jei lapai nukritę ir žemė įšąla, uždarykite maišą, padėkite jį į sausą vietą ir tręšimą atidėkite pavasariui.

Kiek berti: normos pagal augalus

Toliau pateiktos normos Baltic Agro rudeninėms sodo trąšoms, kuriose azoto nėra. Kur Plantena MAX 3-8-20 norma kitokia, ji nurodyta atskirai. Kitoms trąšoms vadovaukitės nurodymais ant pakuotės.

• Veja: 4 kg 150 m² arba apie 27 g/m²; Plantena MAX – 50–70 g/m². Berkite dviem kryptimis, išilgai ir skersai: netolygiai patręšta veja lieka dėmėta
• Vaismedžiai: 80 g/m² pamedžio rato, visame plote po laja, o ne krūvele prie kamieno. Jei po dideliu medžiu auga veja, laužtuvu padarykite 20–30 cm gylio skyles ir suberkite trąšas į jas
• Serbentai ir agrastai: 80–125 g vienam krūmui arba 40–50 g/m²
• Avietės ir braškės: apie 40 g/m² (4 kg 100 m²)
• Rožės: 50–60 g/m². Tręšti azotu baigiama liepą, fosforo ir kalio duodama iki rugsėjo pabaigos, šiltą rudenį – ir spalio pradžioje
• Spygliuočiai ir alpinariumo augalai: 40 g/m²
• Rododendrai: 50–60 g/m²; Plantena MAX – 30–50 g/m²
• Dekoratyviniai krūmai ir gyvatvorės: 50–70 g/m²; Plantena MAX – 40 g/m²
• Daugiamečiai augalai: 30–50 g/m²
• Svogūninės gėlės sodinant: kaip daugiamečiams augalams, trąšos sumaišomos su žemėmis žemiau svogūnėlių

Skaičiavimui: 1 kg užtenka maždaug 12 m² po vaismedžiais arba 37 m² vejos, o 4 kg – 150 m² vejos.

Kaip tręšti

• Ant drėgnos dirvos. Granulės turi ištirpti, kitaip maisto medžiagos nepasieks šaknų. Patogiausia tręšti prieš lietų; jei nelyja, palaistykite
• Įterpkite į dirvą. Po krūmais ir medžiais įpurenkite granules 3–5 cm gyliu, vejoje tiesiog palaistykite
• Palaistykite spygliuočius prieš šalčius. Spygliai žiemą dažniausiai paruduoja dėl sausos rudens dirvos, žiemos saulės ir vėjo, kai žemė įšalusi. Sausą rudenį laistykite spygliuočius, kol žemė neįšalo

Ko nedaryti

• Nepasitikėkite žodžiu „rudeninės“ be formulės: parduodama ir „rudeninių trąšų“, kurių formulė 15-15-15 – tai universalus mišinys su dideliu azoto kiekiu. Rudenį pirmasis skaičius turi būti 0–5
• Rudenį nesunaudokite pavasarinių trąšų, karbamido ar salietros likučių ir neįterpkite į dirvą šviežio mėšlo
• Neberkite trąšų ant įšalusios žemės ar sniego – jas nuplaus tirpsmo vanduo
• Neberkite daugiau nei norma „dėl viso pikto“: kalio perteklius trukdo pasisavinti magnį
• Neduokite kalio chlorido serbentams, agrastams, avietėms, braškėms, šilauogėms ir spygliuočiams: jie blogai toleruoja chlorą, jiems tinka kalis sulfato pavidalu
• Neberkite pelenų po šilauogėmis, rododendrais, viržiais ir spygliuočiais: jie padidina dirvos pH
• Nederinkite rudeninio tręšimo su stipriu genėjimu: genėjimas taip pat silpnina pasiruošimą žiemai, medžiai genimi žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį

Dažnai užduodami klausimai

Jau spalis – ar ne per vėlu berti rudenines trąšas?

Pirmoje spalio pusėje dar ne, jei dieną būna apie +10 °C ir žemė rytais neįšąla. Nuo spalio pabaigos naudos mažai: vegetacijos laikotarpis baigiasi, ir trąšos iki pavasario lieka dirvoje arba išsiplauna.

Ar sodą rudenį būtina tręšti?

Ne. Sveiki medžiai ir krūmai derlingoje dirvoje apsieina ir be rudeninių trąšų. Jų reikia nederlingose ir smėlingose dirvose, vejai, uogakrūmiams po derliaus nuėmimo ir augalams, kurie vasarą augo prastai.

Kuo rudeninės sodo trąšos skiriasi nuo Plantena MAX 3-8-20?

Baltic Agro rudeninėse sodo trąšose azoto visai nėra, tik fosforas ir kalis. Plantena MAX turi 3 % amonio azoto, taip pat sieros, kalcio, magnio ir boro; azoto tiek mažai, kad augimo jis nepaskatina. Normos jų panašios.

Ar galima visą sodą patręšti vienomis trąšomis?

Taip, keičiasi tik norma: nuo 30 g/m² daugiamečiams augalams iki 80 g/m² vaismedžiams. Išimtis – šilauogės: joms reikia rūgščios dirvos ir savo tręšimo plano, pelenai ir kalkės po jomis netinka.

Iš mūsų katalogo

Visus rudeninius mišinius rasite skyriuje rudeninės trąšos, kalio sulfatą ir superfosfatą atskirai – skyriuje sausosios trąšos.