Kambariniai augalai šildymo sezonu: šviesa, laistymas, drėgmė

Įjungus šildymą, kambariniams augalams prasideda sunkiausias metų pusmetis. Estijoje juos vienu metu slegia trys dalykai: šviesos stoka (Taline gruodžio pabaigoje saulė danguje būna vos apie šešias valandas), radiatorių išdžiovintas oras ir vasarinis laistymo įprotis. Beveik viską išspręsite perkėlę vazoną į geresnę vietą, pakeitę laistymo ritmą ir virš radiatoriaus pasirinkę tinkamus augalus.

Kas žiemą nutinka orui ir šviesai

Šaltame lauko ore vandens labai mažai. Kai patalpoje jis sušildomas iki +20…+22 laipsnių, santykinė oro drėgmė krenta: per atlydį paprastai iki 30–40 procentų, per šalčius – iki 20 procentų ir žemiau. Butuose su senais langais per –20 laipsnių šaltį išmatuota net vienaženklių verčių. Atogrąžų augalams tinka 40–60 procentų – tiek pat rekomenduojama ir žmonėms.

Sausą orą išduoda lapai: rudi lapų galiukai ir kraštai, susisukę jauni lapai, nudžiūvę pumpurai. Šiltame sausame ore sparčiai dauginasi voratinklinės erkės. Kartą per savaitę apžiūrėkite apatinę lapų pusę: šviesūs įdūrimo taškeliai ir plonas voratinklis reiškia, kad kenkėjas jau įsikūrė. Laistymas čia nepadeda – džiūsta lapas, o ne žemė.

Šviesa Estijoje – ne mažesnis rūpestis. Nuo lapkričio iki sausio saulė būna žemai ir dažnai už debesų. Šviesa silpnėja su kiekvienu žingsniu nuo lango: trijų metrų atstumu nuo įprasto lango jos nepakanka net pavėsį pakenčiančioms rūšims. Žiemą augalai perkeliami arčiau lango, o ne gilyn į kambarį.

Ką daryti pirmąją šildymo savaitę

1. Patraukite augalus nuo karšto oro srauto. Plonalapius atogrąžų augalus laikykite 30–50 cm atstumu nuo radiatoriaus. Jei radiatorius po palange, o šviesesnės vietos nėra, pakiškite po vazonu medinę lentelę ar kamštinį padėklą, kad šaknų gumulas neperkaistų. Lentyna ar ekranas virš radiatoriaus nukreips šiltą orą į kambarį.
2. Neleiskite lapams liestis prie stiklo. Per šaltį lango stiklas būna ledinis, ir lapas prisilietimo vietoje nušąla: pirmiausia atsiranda vandeninga, vėliau tamsi dėmė.
3. Nepalikite augalų už užuolaidos. Nakčiai užtraukta užuolaida atskiria palangę nuo šilto kambario.
4. Vėdinkite taip, kad srovė nepūstų į augalus. Trumpas vėdinimas saugus, jei vazonas atitrauktas nuo atviro lango: ledinė oro srovė per kelias minutes sugadina švelnius lapus.

Oro drėgmė: kas padeda, o kas ne

• Oro drėkintuvas – vienintelė priemonė, kuri pastebimai padidina drėgmę visame kambaryje. Tikslas – 40–50 procentų. Higrometras parodys tikrąjį skaičių.
• Augalų grupė – iš lapų ir žemės garuojantis vanduo šiek tiek padidina drėgmę aplink augalus. Pastebima tai tik nedideliame kambaryje.
• Padėklas su drėgnu keramzitu ar žvyru nekenkia, tačiau matavimai rodo vos 2–3 procentų padidėjimą kelių centimetrų aukštyje virš padėklo. Vazono dugnas neturi stovėti vandenyje.
• Purškimas – sausoje patalpoje lašeliai išgaruoja per 10–15 minučių. Lapas atsigaivina, drėgmė – ne.

Kaip laistyti žiemą

Trumpą dieną augalas auga lėtai ir geria mažai, o žemė vazono viduje džiūsta ilgiau, nei atrodo pagal sausą paviršiaus plutelę. Perlaistymas – pagrindinė kambarinių augalų žūties žiemą priežastis, todėl laistoma pagal žemės drėgmę, o ne pagal kalendorių.

• Atogrąžų dekoratyviniai lapiniai augalai – įkiškite pirštą į žemę dviejų sąnarių gyliu, tai 3–4 cm. Sausa – laistome, drėgna – laukiame.
• Sukulentai ir sansevjeros – tik tada, kai žemė išdžiūvo iki vazono dugno, paprastai kartą per 4–8 savaites.
• Vanduo – kambario temperatūros. Padėkle likusį vandenį nupilkite po 15–20 minučių.

Nuo lapkričio iki vasario tręšti nereikia: augalas trąšų nesunaudoja, o druskos kaupiasi žemėje ir žaloja šaknis. Tręšti pradėkite kovą, pirmą kartą – puse dozės. Po augalų lempa augantiems augalams žiemą tinka pusė dozės kartą per mėnesį. Persodinimą atidėkite pavasariui – žiemą persodinama tik tada, kai šaknys pūva.

Kurie ištveria prie radiatoriaus

• Sansevjera (Silver Flame, Tiara Grand Gazelle) – standūs lapai kaupia vandenį, o sausas oras jai netrukdo. Pakenčia pusšešėlį, tačiau žiemą ją geriau perkelti arčiau šviesos. Laistykite kartą per 1–2 mėnesius ir neleiskite vandeniui patekti į lapų skrotelę. Temperatūra – ne žemesnė kaip +10 °C.
• Havortija – labiausiai pavėsį pakenčiantis sukulentas, gerai auga ant rytinės ir vakarinės palangės. Žiemą jai reikia ramybės laikotarpio: vėsiau, bet ne žemiau kaip +10 °C, ir retai, saikingai laistyti – tik tiek, kad lapai nesusiraukšlėtų.
• Milijo karpažolė (Euphorbia milii) puikiai pakenčia sausą orą, tačiau jai reikia šviesiausios palangės. Prieš žiemos ramybę ji numeta dalį lapų – tai normalu. Pieniškos sultys dirgina odą ir akis, todėl dirbkite su pirštinėmis.
• Chlorofitas išgyvena beveik bet kur. Rudi lapų galiukai jam dažniau atsiranda dėl chloro ir fluoro vandentiekio vandenyje bei trąšų druskų pertekliaus, o ne dėl sauso oro. Laistykite nustovėjusiu ar filtruotu vandeniu, o nudžiūvusius galiukus nukirpkite žirklėmis.

Kuriuos reikėtų patraukti nuo radiatoriaus

Alokazijoms, anturiams, kalatėjoms ir kitiems stambiais plonais lapais augalams reikia 50–60 procentų oro drėgmės ir šilumos. Jų vieta – prie šviesaus lango, po kuriuo nėra radiatoriaus, vonios kambaryje su langu arba šalia oro drėkintuvo. Vonios kambarys be lango netinka – ten nėra šviesos.

Alokazija žiemą dažnai numeta lapus ir pereina į ramybės būseną. Gumbas gyvas: laikykite augalą ne žemesnėje kaip +15 °C temperatūroje, laistykite retai, kai žemė išdžiūvusi trečdaliu, ir pavasarį laukite naujo lapo.

Ar reikia augalų lempos?

Estijoje nuo lapkričio iki sausio – taip, šviesamėgiams augalams (karpažolėms, sukulentams, išskyrus havortiją, žydintiems augalams) ir visiems, kurie stovi ant šiaurinės palangės ar toli nuo lango. Bendra dienos trukmė kartu su natūralia šviesa – 12–14 valandų; patogiausia lempą įjungti laikmačiu. Atstumas nuo lempos iki augalo viršūnės paprastai 15–30 cm, tiksliau – pagal lempos instrukciją.

Ko nedaryti

• Nelaistykite pagal vasarinį grafiką „kartą per savaitę“ – tik tada, kai žemė sausa
• Nestatykite atogrąžų augalų tiesiai virš radiatoriaus ar atviro lango oro sraute
• Netręškite nuo lapkričio iki vasario, jei augalas neauga po lempa
• Nepalikite vandens padėkle ir nepurkškite sukulentų bei plaukuotų lapų
• Neišmeskite lapus numetusios alokazijos: iš gumbo pavasarį vėl išaugs lapai

Dažnai užduodami klausimai

Ar purškimas padeda nuo sauso oro?

Beveik ne: šildomame bute lašeliai išgaruoja per 10–15 minučių, ir oro drėgmė vėl būna tokia pati. Iš tiesų padeda tik oro drėkintuvas, šiek tiek – ir augalų grupavimas.

Kodėl žiemą lapai gelsta ir krenta?

Dažniausiai dėl perlaistymo, vėdinant susidariusio šalto skersvėjo ar šviesos stokos. Patikrinkite žemę pirštu, patraukite augalą nuo atviro lango ir perkelkite arčiau šviesos.

Ar žiemą reikia augalų lempos?

Šviesamėgiams augalams ir visiems, stovintiems ant šiaurinės palangės, – taip, kartu su dienos šviesa 12–14 valandų per parą. Sansevjera, chlorofitas ir havortija žiemą ištvers ir be jos.

Kada vėl pradėti tręšti?

Kovą, kai diena pastebimai pailgėja ir augalas pradeda leisti naujus lapus. Pirmą kartą duokite pusę dozės.

Iš mūsų katalogo

Daugiau augalų rasite skiltyje kambariniai augalai, pavasario trąšų – skiltyje kambariniams augalams.