Rudeninis tręšimas sode: kada ir kuo tręšti rugsėjį ir spalį

Rudeninis tręšimas šio sezono derliaus nepadidina. Jis lemia ką kita: ar augalas peržiemos ir kiek žiedpumpurių spės paruošti pavasariui. Estijoje, kur žiemą atlydžiai kaitaliojasi su grįžtančiais šalčiais, tai net svarbiau nei vasarinis tręšimas.

Kodėl rudenį neduodama azoto

Azotas skatina ūglių augimą. Rugsėjį prasidėjęs jaunas prieaugis nespėja sumedėti ir į žiemą išeina minkštas — būtent jis nušąla pirmiausia, o kartu su juo nušąla ir po juo esanti šaka. Todėl vasarinės universaliosios trąšos, kurių formulėje pirmasis skaičius didelis, rudeniui netinka: jos padaro augalą pažeidžiamą būtent tada, kai reikia priešingai.

Rudeninėse trąšose azoto arba visai nėra, arba jo labai mažai — tiek, kad augalas spėtų jį sunaudoti iki šalčių. Pažiūrėkite į NPK formulę ant pakuotės: pirmasis skaičius turi būti mažas, trečiasis — didžiausias. Pavyzdžiui, Plantena MAX 3-8-20 arba tokios sudėties trąšos kaip 0-3,5-25.

Ką daro fosforas ir kalis

Fosforas veikia po žeme ir pumpuruose. Jis spartina vaisių ir uogų nokimą, padeda suformuoti kitų metų žiedpumpurius ir stiprina šaknų sistemą — o būtent šaknys lemia, kaip augalas žiemos.

Kalis veikia ląstelėse. Jis stiprina ląstelių sieneles ir didina ląstelių sulčių koncentraciją, t. y. žemina užšalimo temperatūrą — tai ir yra jo „antifrizo“ vaidmuo. Kaliu patręštas augalas geriau atlaiko ir šaltį, ir sausrą, ir grybines ligas.

Iki kada tręšimas dar veikia

Geriausias laikas — nuo antrosios rugpjūčio pusės iki rugsėjo pabaigos. Spalį, jei ruduo šiltas, tręšti dar prasminga, tačiau kuo arčiau lapkričio, tuo mažiau naudos: augalas pereina į ramybės būseną ir nebeima maisto medžiagų iš dirvos. Spalio pabaigoje išbertos trąšos beveik neabejotinai liks nepanaudotos iki pavasario arba bus išplautos tirpsmo vandens.

Praktinė taisyklė: jei dieną dar būna +10 °C, o lapai dar laikosi medyje — dar ne per vėlu. Jei lapai jau nukritę, o dirva rytais pašąla — jau per vėlu, palikite tręšimą pavasariui.

Kiek tręšti

Orientacinės normos granuliuotoms rudeninėms trąšoms. Tikslią normą visada pasitikrinkite ant pakuotės — trąšų koncentracija skiriasi.

• Vaismedžiai — apie 80 g kvadratiniam metrui po laja
• Serbentai ir agrastai — 80–125 g vienam krūmui
• Braškės — apie 40 g vienam augalui
• Avietės ir dekoratyviniai krūmai — apie 40 g kvadratiniam metrui
• Veja — 50–70 g kvadratiniam metrui

Granulės išberiamos ant drėgnos dirvos ir negiliai purenant įterpiamos į paviršinį sluoksnį, o vejoje — išberiamos tolygiai ir po to palaistoma. Berti ant sausos žemės beprasmiška: maisto medžiagos nepasiekia šaknų.

Medžio pelenai — taip, bet ne visur

Pelenuose yra kalio, kalcio ir mikroelementų, todėl kaip rudeninis priedas jie tinka puikiai. Tačiau pelenai stipriai padidina pH, todėl jų negalima berti augalams, kuriems reikia rūgščios dirvos: šilauogėms, rododendrams, viržiams, hortenzijoms, spygliuočiams. Po obelimis ir slyvomis, serbentais, agrastais ir į lysves — galima, nuo stiklinės iki pusantros vienam krūmui.

Ko rudenį geriau nedaryti

• Neberkite šviežio mėšlo — tai tas pats azotas, tik lėčiau veikiantis
• Nederinkite rudeninio tręšimo su stipriu genėjimu: abu pažadina augalą
• Neberkite „dėl viso pikto“ daugiau nei norma — kalio perteklius trukdo įsisavinti magnį

Ką verta pasirinkti iš mūsų katalogo

Visas skyrius: trąšos ir dirvožemio gerinimo priemonės.