Plikašakniai medžiai rudenį ir kamienų apsauga nuo kiškių

Ruduo – geriausias metas sodinti medžius ir krūmus, ypač plikašaknius: lapai jau nukritę, augalas beveik negarina vandens, dirva dar šilta, ir visa jėga keliauja į šaknis. Pavasarį sodinukas pabunda jau įsišaknijęs. Tačiau rudeninis sodinimas turi ir kitą pusę – žiemą: kai sniegas užkloja žolę, prie jaunų medžių žievės ateina kiškiai, stirnos ir pelės.

Kodėl ruduo geresnis už pavasarį

Pavasarį sodinukas turi viską daryti iš karto: skleisti lapus, garinti vandenį ir kartu auginti šaknis. Sausą gegužę šaknys nespėja paskui lapus, ir medis ilgai trypčioja vietoje. Rudenį lapų nėra, garavimo beveik nėra, o šaknys auga tol, kol dirva neatvėsusi. Pavasarį toks medis anksčiau pradeda augti ir lengviau ištveria pirmąją sausrą.

Svarbiausia – nepavėluoti: šaltoje dirvoje šaknys auga lėtai. Sodinkite iškart nukritus lapams, kad iki įšalo liktų kelios savaitės; Estijoje tai paprastai spalis. Kaulavaisius (vyšnias ir slyvas) šaltose ir drėgnose vietose saugiau sodinti pavasarį.

Plikašaknis sodinukas

Jis iškasamas medelyne nukritus lapams ir parduodamas be vazono ir žemių gumulo. Jis pigesnis už konteinerinį, o šaknys matomos visos. Trūkumas tik vienas: plikos šaknys greitai išdžiūsta, o išdžiūvusi šaknis – pagrindinė priežastis, kodėl sodinukas neprigyja.

• Perkant – daug smulkių šaknelių, be plyšimų, pjūvis šviesus ir drėgnas. Sausos, trapios ar pajuodusios šaknys – blogas ženklas.
• Kelyje – šaknys drėgname maiše, ne vėjyje ir ne saulėje.
• Prieš sodinant – pamirkykite šaknis kibire su vandeniu nuo pusvalandžio iki poros valandų.
• Jei iškart pasodinti negalite – laikinai įkaskite sodinuką įstrižai pavėsingoje vietoje ir užberkite šaknis drėgna žeme.

Sodinimas žingsnis po žingsnio

1. Duobė – dvigubai ar trigubai platesnė už šaknyną, bet ne gilesnė. Gilios duobės dugne puri žemė susėda, ir sodinukas nugrimzta kartu su ja.
2. Kuolas – įkalkite jį prieš sodinimą, vėjo pusėje, kad nesužalotumėte šaknų. Atramos reikia aukštesniam nei metro sodinukui.
3. Šaknys – nulūžusias šaknis patrumpinkite iki sveiko audinio. Pastatykite sodinuką ant duobės dugne supilto žemių kauburėlio ir paskleiskite šaknis į šonus ir žemyn.
4. Gylis – šaknies kaklelis (vieta, kur prasideda šaknys) turi būti dirvos lygyje arba porą centimetrų aukščiau. Ant žemaūgių poskiepių įskiepytų obelų ir kriaušių skiepijimo vieta lieka 5–10 cm virš žemės, plačiau – straipsnyje apie koloninę obelį. Padėkite skersai duobės kastuvo kotą – pagal jį matysite būsimą dirvos lygį.
5. Užpylimas – derlinga žeme su kompostu, sodinuką retkarčiais pakratant ir žemę atsargiai koja suslegiant. Azoto ir šviežio mėšlo rudenį nereikia; fosforo-kalio trąšas sumaišykite su žeme taip, kad granulės neliestų šaknų. Plačiau – straipsnyje apie rudenines trąšas be azoto.
6. Laistymas – iškart 10–20 l, net jei žemė šlapia nuo lietaus: vanduo pašalina oro tuštumas aplink šaknis.
7. Pririšimas – minkšta juosta, laisvu aštuoniuku, kad netrintų žievės. Atrama nuimama po 2–3 metų.
8. Mulčias – 5–7 cm komposto arba žievės, palikus aplink kamieną maždaug 10 cm laisvą ratą: prie žievės prispaustame mulčiuje žiemoja pelės.

Kas žiemą graužia žievę

Kol užtenka žolės, kiškiai ir stirnos žievės dažniausiai neliečia. Kai sniegas užkloja maistą, jie persimeta prie jaunų medžių: vaismedžių ir dekoratyvinių medžių, o iš spygliuočių – prie kukmedžių, jaunų maumedžių ir pocūgių bei retesnių kadagių veislių.

Pažeidimų aukštis didėja kartu su sniegu: nuo aukšto ir kieto sniego pluto kiškis pasiekia ir apatines šakas, todėl apsaugą statykite su atsarga. Iš pėdsakų matyti, kas lankėsi:

• Kiškis graužia žievę lopais, vietomis palikdamas žievę, šviesią karnieną ar po ja esantį žalią sluoksnį. Toks medis dažniausiai išgyvena.
• Pelės ir pelėnai darbuojasi prie pat žemės ir žemiau, po sniegu ir mulčiuje, ir dažnai nugraužia žievę ištisu žiedu. Uždaras žiedas medį pražudo: po žieve maisto medžiagos keliauja iš lapų į šaknis. Pavasarį toks medis dar gali išsprogti, bet paskui nudžiūsta.
• Stirna nuėda ūglius ir pumpurus, taip pat gali graužti žievę.

Kas apsaugo

Kamieno apsauginis tinklas

Patikimiausia apsauga – 1–1,5 m aukščio metalinio tinklo cilindras, pastatytas su tarpu nuo žievės. Apatinį kraštą įkaskite 10–15 cm į žemę, kad pelėnai nepalįstų iš apačios; nuo pelių tinklo akutė turi būti apie 6 mm. Tinklas statomas prieš pirmąjį sniegą. Kamieno apsauginių tinklų šiuo metu sandėlyje neturime, laukiame siuntos.

Atbaidymo priemonė Plantskydd

Švediška priemonė džiovinto kraujo pagrindu: kiškiai ir stirnos užuodžia kvapą ir žievės net neragauja. Apdorojamas kamienas nuo pat pagrindo ir apatinės šakos – taip apsaugoma ir tai, kas lieka virš tinklo. Trys taisyklės:

• Kamienas sausas – ant šlapios žievės priemonė neprilimpa.
• Temperatūra virš nulio – per šaltį neapdorojama.
• Para be lietaus – tiek laiko priemonei reikia išdžiūti.

Patogiausia medžius apdoroti spalio–lapkričio mėnesiais, sausą šiltą dieną. Dar vienas patarimas: vėlyvą rudenį atgrėbkite mulčią nuo kamieno ir nupjaukite žolę aplink medį maždaug 60 cm spinduliu – pelėnai nemėgsta atviros vietos.

Balinimas – nuo saulės, ne nuo kiškių

Vasario–kovo mėnesiais saulė dieną įkaitina tamsią žievę pietinėje ir pietvakarinėje pusėje, po ja esantys audiniai pabunda, o nakties šaltis juos pražudo. Taip atsiranda saulės nudegimai ir šalčio plyšiai. Baltas sluoksnis atspindi saulės spindulius; ypač jo reikia jauniems plonažieviams medžiams. Balinama vėlyvą rudenį, o vasarį balinimas atnaujinamas. Tačiau balinimas nėra nei barjeras, nei atbaidymo priemonė: nuo kiškių saugo tinklas ir Plantskydd, nuo saulės – balinimas, o sode reikia abiejų.

Ko nedaryti

• Nekaskite duobės gilesnės už šaknis ir neužkaskite šaknies kaklelio bei skiepijimo vietos
• Nepalikite plikų šaknų vėjyje ir saulėje net pusvalandžiui
• Neberkite trąšų tiesiai ant šaknų ir netręškite azotu rudenį
• Nekraukite mulčio prie pat kamieno
• Netepkite Plantskydd ant šlapios žievės ir per šaltį

Dažnai užduodami klausimai

Ar galima plikašaknius sodinukus sodinti spalio pabaigoje?

Galima, kol žemė neįšalusi ir kastuvas lengvai lenda į dirvą. Kuo vėliau sodinama, tuo mažiau šaknys spėja užaugti iki žiemos, todėl vėlai pasodintus medelius būtinai palaistykite ir pamulčiuokite.

Ar balinimas apsaugo nuo kiškių?

Ne. Balinimas saugo žievę nuo saulės nudegimų ir šalčio plyšių žiemos pabaigoje. Nuo kiškių ir stirnų reikia kamieno apsauginio tinklo ir kvapo atbaidymo priemonės, pavyzdžiui, Plantskydd.

Kiškis nugraužė žievę – ar medis žus?

Jei žievė nugraužta lopais, medis paprastai susitvarko pats. Jei visu apskritimu – maisto medžiagos nebepasiekia šaknų; tokį medį išgelbėti gali tik pavasarį atliktas tiltelinis skiepijimas, o tai – patyrusio sodininko darbas.

Kiek laiko veikia Plantskydd?

Gamintojo duomenimis – iki 6 mėnesių ramybės būsenos augalams. Po ilgų atlydžių ir smarkių liūčių apžiūrėkite medžius ir prireikus pakartokite apdorojimą sausą dieną, esant teigiamai temperatūrai.

Iš mūsų katalogo

Atbaidymo priemones rasite skyriuje priemonės nuo gyvūnų. Sodinukai – skyriuje vaismedžiai ir uogakrūmiai.